vienamarškinis

vienamarškìnis, -ė adj. (2) NdŽ, Ds, Sdk, Dglš, Dg, vienãmarškinis (1) Š, NdŽ, Trgn, Sld, Str, Dbč, víenamarškinis (1) Drsk žr. vienmarškinis: Vienamarškìnis pasėdė[ja]u ir susirgau DrskŽ. Ateina žmogus vienamarškìnis, peilis rankoj, misliju, – smertis Žl. Vienãmarškinis neik oran Švnč. Vienãmarškiniai važiuojam, būdavo, laukan ČrP. Mergos eidavo šieno grėbt vienãmarškinės Lel. Vienãmarškinis kapoja malkas Klt. Moma vienãmarškinė sapne pasrodė, bus blogai (priet.) Adm. Išėjau be kepurės, vienãmarškinis ir basas Ant. Vienãmarškinis išlindo par langą ir atbėgo par mane Strn. Led paspėjo išbėgt vienamarškìnis, ir sudegė jo visi turtai BM283(Šlv). | prk.: Vienãmarškiniai po karo likom Lb.